- nuodinga
- nuodi̇̀ngas, nuodi̇̀nga bdv. Nuodi̇̀ngi grybai, augalai̇̃.
.
.
nuodingas — 1 nuodìngas, a adj. (1) 1. N, K turintis nuodų: Nuodinga tai angis! Įgelti moka! Vd. Piktžolių tarpe yra daug nuodingų augalų, kuriais gyvuliai apsinuodija ėsdami šieną arba besiganydami pievose ir ganyklose rš. Į dirbtuvę Raulas nuėjo sveikas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
fugu — Bendroji informacija Kirčiuota forma: fugùRūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: japonų, anglų k. perraša fugu; blowfish. Pateikta: 2012 10 17. Atnaujinta: 2014 03 26. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: labai… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
akiniuotė — akiniuõtė sf. (2) rš zool. labai nuodinga gyvatė, kobra (Naja tripudians) … Dictionary of the Lithuanian Language
anginas — añginas sm. (3b) KBII60 1. įsivaizduojama didelė labai nuodinga gyvatė, žaltys: Žiūri – kad atūžia añginas! Alk. Plikas kaip anginas Vvr. Be angino pažeidimo iš mūsų atėjo kraujo Mž196. 2. prk. nenaudėlis: Tas jūsų piemuo tikras anginaitis:… … Dictionary of the Lithuanian Language
apėsti — tr. K; SD197 1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš. | refl.: Eik parkelk karves, juk apsiėdė Brs. ║ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds. ║ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiėdus Krn. 2. ėdant… … Dictionary of the Lithuanian Language
daužėti — 1 daužėti, ėja ( i, ti), ėjo intr., daũžėti 1. pamažu dužti, sproginėti, trūkinėti: Stiklinės daužėja Dglš. Tokie puodai greit dauži (greit ištrupa jų emalis) Ds. | Rupūžė yra nuodinga: jai apspjovus kurią nors kūno dalį, tuojau pradeda daužėt… … Dictionary of the Lithuanian Language
kobra — kobrà sf. (2) TrpŽ zool. labai nuodinga Pietų Azijos akiniuotė gyvatė (Naja tripudians) … Dictionary of the Lithuanian Language
margulė — margùlė sf. (2) maža nuodinga gyvatė: Kad margùlė kerta, numiršta žmogus Rdš. Jau gal margùlė inkando, kad tep koja patino Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
maulda — (?) sf. BzF140 tokia nuodinga žolė, mauda (?) … Dictionary of the Lithuanian Language
mirštamasis — mirštamàsis sm. emph. bot. 1. LBŽ paupių ir paežerių pelkėtose vietose auganti labai nuodinga žolė, panaši į builį, vėlyvasis svogūnėlis (Colchicum autumnale): Mirštamasis vėlai rudenį puošia drėgnas mūsų pievas rš. Mirštamojo lapai labai… … Dictionary of the Lithuanian Language